Trikdo kurčiųjų prašymai pas gydytoją eiti be eilės, nes prasideda konfliktai su aplinkiniais. Kai patiriu spaudimą iš kurčiųjų eiti be eilės, visada jaučiuosi nejaukiai, kaip reikėtų spręsti šią situaciją?

Į klausimą atsako Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė, Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro vadovė Ramunė Leonavičienė:

Dauguma girdinčiųjų taip pat eina be eilės, jei jiems kažko labai reikia. Jei kurčias nori eiti be eilės, tegul jis pirmas ir eina pas gydytoją ir kalba už save. Vertėjas tik verčia. Jei žmonės pyksta, vertėjas verčia kurčiajam, ką pasako kurčias – verčia žmonėms. Visiškai atsiribokite, tai kurčiojo reikalas. Jei kurčias primygtinai prašo eiti be eilės, tai reiškia, kad ne vertėjas turi ,,vestis“ kurčią, o kurčias turi be eilės nusivesti vertėją. Kol kas jokiais teisės aktais nenumatyta, kad su vertėju kurtieji gali eiti be eilės.
Gestų kalbos vertėjo darbas tuo ir sunkus, kad kiekvieną kartą atsiduri vis kitoje situacijoje, tenka apsišarvuoti geležine kantrybe, būti emociškai stabiliu bei greitai reaguoti į pasikeitusią situaciją. Sėkmės darbe.

Į klausimą atsako LKNUC lietuvių gestų kalbos mokytojas, Vilniaus kolegijos PDF lektorius Andrius Barisevičius:

Čia yra naudojimosi vertėju atvejis. Sprendimų daug, geriausi – iš pačių vertėjų praktikos, jei tik jie neprasilenkia su asmens laisve ir teise elgtis kaip jam priimtina. Tiesa, tokiu atveju gali būti vertėjui „gėda“ ar nepatogu už klientą, bet tai kyla iš visuomenės nesupratimo ir informacijos stokos, kas yra gestų kalbos vertėjas, koks jo darbas, atsakomybė ir pan. Atsispirti šiam iš nežinojimo kylančiam „spaudimui“ reikia tvirtos valios, kolegų palaikymo, patirties ir pagarbos sau.