Norėčiau konkretesnių situacijų nagrinėjimo. Pvz., kaip turėtų elgtis vertėjas per nepilnamečio apklausą. Pvz., kurčiasis pasirašo, kad išversta gerai, o tada persigalvoja.

Į klausimą atsako Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė, Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro vadovė Ramunė Leonavičienė:

Apgailestauju, bet bijau, kad nelabai suprantu klausimą. Neaišku, su kokiomis problemomis vertėjas susiduria per nepilnamečio apklausą. Kitose šalyse yra tokia praktika, kad jei apklausiamas nepilnametis, kartu dalyvauja ir kurčiasis gestų kalbos vertėjas.
Antrą pavyzdį galima labai įvairiai vertinti. Nežinau, ar gali kurčias pasirašyti, kad išversta gerai, juk jis negirdi ką kalba girdintis. Kurčias gali tik pasirašyti, kad supranta vertėjo gestus. Gali būti, kad kurčiajam naudinga apsigalvoti, nes ne taip pasakė, kad naudinga būtų. Kas tikrai dažnai, ypač tardymuose, pasitaiko.
JAV tokiam vertimui yra visa sistema ir verčia ne vienas vertėjas, o keli. Tada sunku kaltinti, kad visi vertėjai blogai verčia. Bet gali būti ir atvirkščiai: vertėjas gali klaidingai ką nors supratęs blogai išversti. Šiam klausimui vieno atsakymo nėra. Reikalinga diskusija, seminaras, mokymai ir panašiai. Nemanau, kad internetinėje erdvėje galima šį klausimą išdiskutuoti. Gal ir VšĮ „Surdologijos centras“ kursuose gali numatyti tokius mokymus.
Džiugu, kai vertėjai klausinėja, domisi savo darbo subtilybėm. Linkiu visiems vertėjams kantrybės darbe, gerų dienų ir svarbiausia stiprios sveikatos.

Į klausimą atsako Lietuvos kurčiųjų draugijos juristas Linas Vinickas:

Vadovaujantis LR Baudžiamojo proceso kodekso 33 str. vertėjas, dalyvaujantis apklausoje ikiteisminiame ar teisminiame procesuose, privalo prisiekti, jog teisingai atliks savo darbą t. y. teisingai išvers iš/į gestų kalbą. Taigi atliekant šias pareigas, iškarto atsiranda prievolė, savo darbą atlikti kaip galima geriau, įsitikinti, kad gerai supratai ką apklausiamasis nori pasakyti, neinterpretuoti.
LR Baudžiamojo proceso kodekso 43 str. nurodomas vertėjo apibrėžimas, jog Vertėjas yra vertimui reikiamas kalbas mokantis arba nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis asmuo, ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo pakviestas dalyvauti procese šio Kodekso nustatyta tvarka. Pabrėžtina yra nebylio ar kurčiojo ženklus suprantantis. Taigi, jeigu apklausiamasis naudoja gestus ar išsireiškimus, kurių vertėjas negali suprasti, jis turėtų tai pasakyti apklausą atliekantiems pareigūnams.
LR Baudžiamojo proceso kodekso 57 str. numatytas vertėjo nušalinimas. Jeigu apklausiamasis yra nepatenkintas vertimu, jo kokybe, jis gali pareikšti nušalinimą vertėjui.
Per nepilnamečio apklausą turėtų dalyvauti vaikų teisių apsaugos inspektorius ar psichologas.
Taigi, vertėjas versdamas asmens parodymus turėtų būti įsitikinęs, kad suprato, ką apklausiamasis nori pasakyti, ir jeigu kas neaišku, perklausti, ką jis nori tuo pasakyti, neinterpretuoti, kadangi kiekvienas netikslus vertimas gali keisti bylos esmę ar apklausiamojo procesinę padėtį.
Jeigu apklausiamasis pasirašo, kad vertimas atliktas gerai, o po to nori pakeisti parodymus, tai ir turėtų būti forminama kaip parodymų keitimas, o ne kaip blogas vertimas. Apklausiamasis turėtų įrodyti, kad buvo išversta ne taip kaip jis teigė.
Geriausias variantas būtų, kad apklausos būtų filmuojamos.