Kurtieji dažnai vėluoja į vertimą, neateina, neaiškiai išaiškina situaciją ir vertėja turi pati į ją gilintis. Pvz., iš kurčiojo atimtos vairuotojo teisės, ir jis ateina su šiuo klausimu į vertėjų centrą. Arba ateina ir prašo rasti jo seniūniją. Juk yra kurčiųjų draugijos, reabilitacijos centrai, kurie ir dirba šį darbą, vertėjai tik verčia. Kaip spręsti šią problemą?

Į klausimą atsako Lietuvos kurčiųjų draugijos prezidentė Roma Klečkovskaja:

Jei kurčiajam reikia vertimo paslaugos, jis turi kreiptis į vertėjų centrą ir užsisakyti vertimo paslaugą. Jei kurčiajam reikia socialinės paslaugos, jis turi kreiptis į informavimo tarpininkus, kurie suteiks reikalingą pagalbą.

Į klausimą atsako Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė, Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro vadovė Ramunė Leonavičienė:

Man sunku atsakyti į šį klausimą, nes neaiškiai išdėstyta problema.
Norėdamas versti profesionaliai, vertėjas turi žinoti apie ką kalba. Dėl neaiškiai išaiškintos situacijos gali būti kelios problemos. Viena iš jų, kad vertėjas nesupranta kurčiojo gestų. Antra – kurčiasis nemoka skalndžiai dėstyti minčių. Trečia – vertėjas už kurčiąjį aiškina situaciją. Galiausiai, jei klausos negalę turintis asmuo sunkiai orientuojasi situacijoje, į pagalbą gali ateiti LKD informantai konsultantai. Kiekvienas turi dirbti savo darbą. Jeigu patys vertėjai sutinka ieškoti seniūnijos ar atlikti kitus su informacijos paieška susijusius darbus, tai jau jų pačių problema. Juk vieną kartą suteikę informaciją, kitą kartą klientui nepaaiškinsite, kad dabar jau jam neieškosite informacijos. Žinau, kad atsisakyti ne taip paprasta, nes visi vertėjai nori būti geri. Bet reikia išmokti gražiai, mandagiai klientui pasakyti, kad tai ne vertimo paslauga ir kad šį darbą dirba informantai konsultantai. Kad situacija šiuo klausimu gerėtų, regioninio vertėjų centro bei kurčiųjų reabilitacijos centro administracija retkarčiais turi susitikti ir aptarti iškilusius klausimus bei kartu ieškoti sprendimo būdų.