Kaip turi elgtis vertėjas, kai įtaria, kad kurčiąjį teisiniuose dalykuose nori apgauti? Ar vertėja turi aiškintis situaciją, ar nesikišti ir tik versti?

Į klausimą atsako Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė, Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro vadovė Ramunė Leonavičienė:

Mano nuomone, nereikia pamiršti ir žmoniškojo faktoriaus, bei žinoti, kad jei tu matai, kad daromas nusikaltimas ir niekam nepasakai, tampi bendrininku. Galima klientui pasakyti, kad abejoji sandorio teisingumu. Toliau jis turi imtis veiksmų.
Kitas variantas, vertėjas turi teisę atsisakyti vertimo, arba pasiūlyti kurčiajam kreiptis į Lietuvos kurčiųjų draugijos informantus konsultantus, kad padėtų jam išsiaiškinti šią situaciją.
Dar yra variantas, jei viskas vyksta pas notarą, pranešti notarui arba jo sekretoriui, kad jūs suabejojote sandorio teisėtumu. Tada notaras aiškinasi situaciją. Vertėjai neturi nei aiškinti, nei mokinti, nei spręsti svetimų problemų.

Į klausimą atsako LKNUC lietuvių gestų kalbos mokytojas, Vilniaus kolegijos PDF lektorius Andrius Barisevičius:

Trumpai į klausimą atsakyti sunku. Ypač, kai nėra sutarto etikos kodekso, kurį būtų galima šioje vietoje taikyti ar įgyvendinti. Vienas dalykas aiškus – vertėjo intervencija į dalyvių komunikaciją, jų elgesį gali ne tik pagelbėti vienai pusei, bet ir pakenkti, be to, ir abejoms pusėms.