Kaip turi elgtis vertėja, kaip kurčiasis, gyvenantis girdinčiųjų šeimoje ima tvarkyti teisinius reikalus, kurie pablogina visos šeimos situaciją, o šeima net nežino, kaip elgiasi vienas narys. Ar vertėja turi kištis, ar išlikti nešališka?

Į klausimą atsako Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė, Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro vadovė Ramunė Leonavičienė:

Kaip kurčias elgiasi, tai yra jo asmeninis reikalas. Vertėjas privalo būti nešališkas. Ne todėl, kad gintų kurčią, bet todėl, kad vertėjui gali atrodyti vienaip, o šeimoje gali būti labai daug visokiausių vertėjui nežinomų niuansų. Tai jau šeimos reikalas. Jei kurčias apgaus, jis ir atsakys už tai. Tam yra advokatai, teismai ir t.t. tai jau būtų informacijos paviešinimas, konfidencialumo nesilaikymas.
Jei vertėjas žino, kad tai labai neteisinga, jis turi teisę prašyti administracijos, kad keistų vertėją, kad jis negali atlikti tokio vertimo. Bet noriu pabrėžti, kad vertėjai dirbdami šį darbą turi žinoti, kad kiekvienas žmogus turi teisę gyventi taip, kaip jis nori. O kurtieji priversti eiti su vertėju ir blogai, jei vertėjas nusprendžia, kad jis turėtų savo klientą auklėti.
Manau, daugumai iš mūsų ne svetima tai, kad mes, norėdami pasiekti savo tikslo, kartais pameluojam, kartais kažką nutylim ir panašiai. Tai kodėl to negali daryti kurtieji? Vien šita frazė ,,Ar vertėja turi kištis“ jau atsako į klausimą. 🙂

Į klausimą atsako LKNUC lietuvių gestų kalbos mokytojas, Vilniaus kolegijos PDF lektorius Andrius Barisevičius:

Atsakysiu klausimu – jei net šeimos nariai nežino, kas vyksta, iš kur gali žinoti vertėjas? Jei klientas pasidalina savo neteisėtais ketinimais, manyčiau, kad vertėjas turi teisę ar net pareigą atsisakyti tarpininkauti įgyvendinant tuos veiksmus – neteikti paslaugos nurodydamas motyvą. Be to, niekas neatleidžia ir nuo pilietinės atsakomybės prieštarauti neteisybei.