Dėl žodžio kurčnebylis

Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininko pavaduotoja Jūratė Palionytė:

Elektroniniame ,,Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ (6-ajame leidime) pateikiama tokia žodžio kurčnebylis reikšmė: ,,kurčias ir nebylus žmogus“, t.t. lietuviškai kurčnebyliu vadinamas negirdintis ir negalintis kalbėti (nemokantis jokios kalbos) žmogus.
Žmogus, negalintis tik girdėti, – kurčiasis (elektroniniame ,,Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“ kurčias – ,,negirdintis“). Taigi leksikografiškai žodžių kurčnebylis ir kurčiasis reikšmės yra skiriamos, abu jie yra taisyklingi ir savo reikšme vartotini lietuvių kalboje. Gimtąja kurčiųjų kalba pripažinus gestų kalbą, ją mokantį negirdintį žmogų netikslu vadinti kurčnebyliu. Tai, kad kartais nepagrįstai painiojamos šių žodžių reikšmės, – kalbos vartotojų atsakomybės reikalas, nes 1995 m. gegužės 4 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime Nr. 630 ,,Dėl kurčiųjų gestų kalbos pripažinimo gimtąja kalba“ (Žin., 1995, 38-948) ir Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme (Žin., 1991, 36-969) vartojamas terminas kurtieji, o ne kurčnebyliai.