Dažnai kyla klausimų dėl vertimo poroje. Pvz., viena vertėja stovėdama ant scenos verčia kalbėtojo žodžius, o jos porininkė sėdi salėje, „ilsisi“, laukdama savo eilės versti. Staiga pradeda kalbėti žmogus iš salės. Kas turi versti to žmogaus kalbą?

Dažnai kyla klausimų dėl vertimo poroje. Pvz., viena vertėja stovėdama ant scenos verčia kalbėtojo žodžius, o jos porininkė sėdi salėje, ,,ilsisi“, laukdama savo eilės versti. Staiga pradeda kalbėti žmogus iš salės. Kas turi versti to žmogaus kalbą? Ta, kuri stovi ant scenos, ar ta, kuri ,,ilsisi“, sėdi salėje? Tokių situacijų daug, reikia nutarti, kaip visi turi elgtis, kad nebūtų nesklandumų.

Į klausimą atsako Lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos prezidentė, Kauno apskrities gestų kalbos vertėjų centro vadovė Ramunė Leonavičienė:

Kai verčia du vertėjai, antras, sėdintis salėje, ne ilsisi, bet ,,pasyviai“ dirba, kadangi jis turi girdėti, kas yra kalbama ir matydamas, kad kolega kažko neišgirdo, parodyti tinkamą gestą.
Jei kažkas salėje pradeda kalbėti, verčia tas vertėjas, kuris ant scenos. Jei tuo metu pranešėjas vis dar kalba, vertėjas verčia pranešėją, kadangi pranešėjas nereaguoja į kalbantįjį salėje. Taip vertėjai nevadovauja situacijoje, o verčia tai, ką reikia.
Jeigu vertėjas turi galimybę, arba spėja išversti, ką pasakė žmogus salėje, tada verčia, pirštu parodydama į tą žmogų (iš salės), kad kurtieji žinotų, kokio žmogaus kalbą verčia vertėjas. Nutikus taip, kad ant scenos stovi keli kurtieji (pvz. juos sveikina), o vertėjas scenoje stovi nusisukęs į salę, tada ,,pasyvusis“ vertėjas verčia scenoje stovintiems kurtiesiems.
Niekada neįmanoma visko numatyti. Labai svarbu vertimo metu realiai įvertinti esamą situaciją. Nepamiršti, kad verčiame lygiomis teisėmis ir kurtiesiems, ir girdintiesiems.

Į klausimą atsako LKNUC lietuvių gestų kalbos mokytojas, Vilniaus kolegijos PDF lektorius Andrius Barisevičius:

Bandydamas atsakyti į vertėjams kylančius klausimus kaip dėstytojas, sąmoningai vengsiu gatavų receptų. Geriau būtų kalbėti apie veiksmų ir sprendimų principus, gaires. Kaip ir ką daryti visada sprendžia tie žmonės, kurie atsiduria vienoje ar kitoje situacijoje.
Vertimas poroje iš esmės yra atsakomybės dalijimasis už visą vertimo paslaugą, o ne pasidalijimas tam tikromis teksto vietomis, laiku ar situacijomis, kuomet vienas vertėjas dirba, o kitas ilsisi tiesiogine žodžio prasme. Todėl iš anksto poroje dirbsiantys vertėjai planuoja, kaip elgsis, jei atsitiktų taip, kaip yra apibūdinta nurodytoje situacijoje. Be abejo, visko numatyti neįmanoma, čia praverčia patirtis ir profesionalumas. Sprendimai gali būti keli – arba nuorodų pagalba (kas kalba) vertėjas toliau verčia tekstą, arba į pagalbą (vertimu) gali įsitraukti antrasis vertėjas. Viską lemia situacija, kontekstas.