Ar įmanoma išversti poeziją į gestų kalbą?

Iš pasaulinės patirties galima sakyti, kad ne tik įmanoma, bet ir verčiama. Verčiami eilėraščiai, poemos, himnai ir t.t. Gal kiek aktualesnis galėtų būti kitas klausimas – ar vertėjui būtina būti poetu, kad galėtų versti poeziją? Ne kiekvienas vertėjas tikrai gali versti poeziją, kaip ir ne kiekvienas poetas yra vertėjas.
Kai kalbame apie poetinių tekstų vertimą į lietuvių gestų kalbą, tai galima atsakyti, kad nepasiruošus to daryti beveik neįmanoma. Galima tik „pagauti natą“ ir bandyti poetiškai pateikti tam tikrus teksto fragmentus gestų kalba. Jei yra galimybių ruoštis (sakykime, jūs ruošiatės išversti eilėraštį ar dainą), tada teks paplušėti. Tad prieš ruošdamiesi versti, turėtume savęs paklausti, ar gestų kalboje egzistuoja poezija, poetinis kalbėjimas, kuriam pasitelkiama tam tikra kalbinė išraiška. Jei atsakėte „taip“, kitas klausimas – ar jūs žinote gestų kalbos poezijos bruožus. Jei irgi taip – tada galite judėti į priekį. Tik… Keletas klausimų jums. Pirma, ar svarbu vertime perkelti originalo žodžius, t.y. ar naudosite atitikmenis (sakykime, iš žodyno), ar jums bus svarbu perteikti teksto nuotaiką ir pan. Juk tekstas nelygus tekstui. Imkime JAV himną, kuris labai patogus vertimui į gestų kalbą, nes tekstas yra naratyvinio pobūdžio, remiasi faktais, pasakojimu. Mūsų respublikos himnas tuo atžvilgiu sudėtingas, nes jame daug perkeltinių prasmių, tačiau jei vertime pamesime žodžius, tada apie ką bus himnas gestų kalba? Tad vertėjas visada turi galimybę pasirinkti kaip versti, mąstydamas apie adresatą, kontekstą, vertimo teksto išliekamąją vertę. Jei pažiūrėtumėte 2016-ųjų metų „Eurovizijos“ vertimą į tarptautinius gestus, pamatytume, kad vertėjai rinkosi daugiau versti ne turinį, o bendrą kontekstą, nuotaiką, pasirinkdami atitinkamas raiškos priemones.