Kodėl teigiat, kad kurtieji yra kalbinė mažuma?

Mažumą galime apibrėžti taip: tai demografinė grupė tam tikroje teritorijoje (valstybėje, regione ir t. t.), kuri tam tikrais specifiniais bruožais skiriasi iš gyventojų daugumos. Tokie specifiniai bruožai gali būti kalba, rasė, religija, kalba, socialinis vaidmuo ir dar daug kitokių.

Šiose konsultacijose jau buvo rašyta, kad gestų kalba yra gimtoji kurčiojo kalba, nes gestų kalbą kurčiasis gali išmokti natūraliai ir lengvai. Taip pat rašyta, kad gestų kalba yra kalba, lygiavertė kitoms kalboms, pripažinta lingvistų, mokslininkų. Gestų kalba pripažįsta ir valstybės, kurios įtraukia gestų kalbos apibrėžimą ir gestakalbių teises į įvairius oficialius dokumentus.

Pavyzdžiui, apie kurčiųjų teisę į gestų kalbą rašoma Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje, gestų kalba minima Europos Parlamento rezoliucijoje, Briuselio deklaracijoje, Europos neįgalumo strategijoje 2010-2020: atnaujintas įsipareigojimas Europai be sienų, Mobilumo ataskaitoje, Rašytinėje deklaracijoje dėl 112 skubiosios pagalbos pritaikymo.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijoje gestų kalba ir jos teisės minima daugelyje straipsnių.
2 straipsnyje rašoma, kad terminas kalbos apima ne tik žodines, bet ir gestų kalbas. Tai patvirtina, kad valstybės turi pripažinti ir skatinti kurčiųjų kultūrą, stiprinti kurčiųjų, kaip gestų kalbos vartotojų kalbinį ir kultūrinį identitetą ir užtikrinti jų teises gauti išsilavinimą jų gimtąja kalba. Tai taip pat patvirtina, kad valstybės turi pripažinti ir skatinti gestų kalba (21 straipsnis Saviraiškos laisvė ir laisvė reikšti nuomonę, galimybė gauti informaciją).

24 straipsnis ragina valstybes sukurti palankesnes sąlygas gestų kalbų mokymui ir kurčiųjų bendruomenės kalbiniam identitetui ir prašo teikti mokymą tinkamiausia kalba.

30 straipsnyje kalbama, kad negalią turintys asmenys turi lygias teises, kad būtų pripažinta ir remiama jų specifinė kultūra, kalbinis identitetas, taip pat įtraukiant ir gestų kalbą bei kurčiųjų kultūrą.

Nors Europoje gestų kalbą lygiateise kalba Konstitucijoje pripažino tik keturios valstybės (Suomija (1995 m.), Portugalija (1997 m.), Austrija (2005 m.), Vengrija (2011 m.), daugelio šalių kurtieji dėl tokios teisės kovoja.

Dėl visuomenėje paplitusių stereotipų, mažumos dažnai kenčia nuo prievartos ir atskyrimo. Kurtieji visame pasaulyje susiduria su tokiomis pačiomis problemomis kaip ir kitos tautinės, kalbinės mažumos. Šį klausimą per Jungtinių Tautų forumą, skirtą mažumų klausimams, kėlė Pasaulio kurčiųjų federacijos prezidentas Markku Jokinen. Pasaulio kurčiųjų federacija vienija 130 nacionalinių kurčiųjų organizacijų ir atstovauja daugiau nei 70 milijonų kurčiųjų visame pasaulyje. Prezidentas M. Jokinen savo kalboje sakė, kad gestų kalbos vartotojai kaip ir visi kiti žmonės, turi teisę vartoti savo kalbą, tačiau kasdien jaučia kalbinį genocidą. M. Jokinen sakė, kad gestų kalbos vartotojai laiko save labiau kultūrine ir kalbine mažuma, nei neįgalumą turinčia žmonių grupe. Gestų kalbos vartotojai pavyzdžiu teikia ir girdinčius kurčių vaikų tėvus, kurių gimtoji kalba yra ta, su kurie jie buvo auginami, t. y. gestų kalba.

Kalbant apie tautines mažumas, dažnai pabrėžiama, kad mažuma turi turėti savo kaip tautinės mažumos savimonę, kurią reikia ugdyti. Remiantis apklausomis, kurtieji vaikai retai gali mėgautis galimybe eiti į mokyklą, kur gestų kalba yra pagrindinė komunikacijos priemonė. Bendrai kalbant, dominuojantis kurčiųjų mokymo metodas yra oralinis, kai sakytinė, o ne gestų kalba yra laikoma pagrindu ugdant. Lietuvos kurčiųjų mokyklose yra gestų kalbos pamokos, tačiau tų pamokų trūksta, Lietuvoje nesudarytos sąlygos kurčiuosius ugdyti dvikalbiu kurčiųjų ugdymo metodu (neįgyvendinama Dvikalbio kurčiųjų ugdymo samprata, patvirtinta LR ŠMM 2007 m. sausio 15 d. įsakymu Nr.ISAK-65).

Informacija iš:

http://www.wfdeaf.org/news.aspx#59
https://lt.wikipedia.org/wiki/Ma%C5%BEuma