Kas yra konferencijų vertėjas?

Vertimas konferencijoje iš esmės skiriasi nuo kitų vertimo aplinkų. Įprasta, kad konferencijoje verčiama pirmuoju asmeniu, nes komunikacija vyksta žodžiu.
Paprastai žodinių kalbų vertėjai verčia kabinose, o gestų kalbos vertėjai, priklausomai į kurią kalbą verčiama – jei į gestų, tai stovi scenoje ar šalio kalbėtojo, o tarptautiniuose renginiuose, kur daugumą sudaro girdintieji, vertėjai gali sėdėti priešais kurčiąjį. Kadangi tokiose konferencijose dalyvauja įvairių kultūrų ir kalbų žmonės, vertėjo darbas yra padėti jiems susikalbėti perteikiant išsakomas mintis. Kalba, į kurią verčia konferencijos vertėjas, paprastai būna jo gimtoji kalba ir vadinama aktyviąja, dar A kalba. Jei vertėjas geba puikiai versti iš savo gimtosios kalbos į kitą, toks vertimas vadinamas grįžtamuoju (retour).

Kas gali dirbti konferencijos vertėju? Kol kas Lietuvoje nėra formalių konferencijų gestų kalbos vertėjų. Kadangi dauguma atvejų tenka versti į gestų kalbą (dažniausiai tai negimtoji, taigi B kalba), tai sunku būtų tuos vertėjus vadinti konferencijų griežtąja prasme. Kol nėra tinkamos pasiūlos, versti kažkam juk vis tiek reikia, be to, tik taip ir išmokti gali. E.Nida yra sakęs, kad konferencijų vertėju yra gimstama. Ar tikrai neįmanoma juo tapti? Gebėti įsiklausyti į sakomą tekstą, turėti gerą trumpalaikę atmintį, sugebėti analizuoti ir sintetinti, orientuotis skirtinguose kontekstuose (ekonomika, kultūra, politika, socialiniai mokslai, technologijos), turėti oratorinių gebėjimų ir t.t. ir t.t. Be to, adresatų – tiems, kam yra verčiama – lūkesčiai yra pagrįstai aukšti (juk tai ne pasisėdėjimas prie arbatėlės) ir, deja, gali būti skirtingi. Vieni norės kuo tikslesnės terminijos, kiti kreips didesnį dėmesį į kalbos ir minčių nuoseklumą, logiškumą, tretiems bus aktualu, kaip kalbėtojas reiškia mintis, ko jis siekia. Tad kiek daug dalykų turi apmąstyti ir įvertinti konferencijos vertėjas!