Kas pasikeitė Lietuvoje patvirtinus vertėjų etikos kodeksą?

Lietuvių gestų kalbos vertėjų Etikos kodeksas buvo priimtas 2014 m. vertėjų asociacijos visuotinio suvažiavimo metu. Atsakyti į klausimą kas pasikeitė yra be galo sunku, nes, kaip vėliau matysime, tie pokyčiai turi vykti, visų pirma, paslaugos teikėjų vertybinėse nuostatose (tai yra paties žmogaus mąstyme, nusistatymuose), antra – profesinėje veikloje. Apie pokyčius veikloje kalbėti yra kiek lengviau, nes jie matomi, bet sunku tuos pokyčius būtų priskirti vien tik kodekso atsiradimui. Na, o apie vidinius pokyčius galime kalbėti tik pabendravę, padiskutavę su žmogumi.
Taigi, gestų kalbos vertėjų kodekso laikymasis, kaip jame parašyta, yra privalomas visiems lietuvių gestų kalbos vertėjų asociacijos nariams. Taip pat jame minima, kad jo turėtų laikytis ir kiti Lietuvoje dirbantys gestų kalbos vertėjai. čia kyla pirmasis, gal kiek ir teorinis klausimas – ar laikosi? Atrodo, kad yra šio dalyko vienpusiškai įvertinti neįmanoma. Vieniems atrodys, kad pasielgdamas vienaip ar kitaip vertėjas laikysis etikos kodekso nuostatų, kitiems – kad ne. Nuo ko toks vertinimas priklauso? Be abejo, nuo gilesnio ir platesnio supratimo apie tai, kas rašoma kodekse. Jame pateikti vertybiniai principai, o ne atvejai, kurie kažkaip iliustruotų tinkamą ar netinkamą kodekso laikymąsi. Pati kodekso sąvoka reiškia taisyklių, pažiūrų sistemą arba tam tikrą įstatymų rinkinį, sisteminantį dokumentą. Todėl jame nėra pateikta gatavų atsakymų, kaip reiktų elgtis ar kokio elgesio reiktų vengti, tai yra šie sprendimai yra pateikti implicitiškai (supainiotai). Apskritai reiktų kalbėti ne apie atitikimą – gerai/blogai, ar atitiko/neatitiko, ką suponuoja sąvoka „laikymasis“. Ieškant praktinių sprendimų verta mąstyti apie tam tikrą nuostatų įgyvendinimą, taikymą, t.y. praktiką. Todėl ieškant atsakymų, kaip reikia elgtis vienoje situacijoje ar kitoje, reikia elgtis taip, kaip tą darė religinių nuostatų žinovai arba ką daro dabartiniai teisės srities specialistai – interpretuoti. Kiekvienoje probleminėje ar ribinėje situacijoje, kuomet nežinome, ar peržengėme tam tikras etiško elgesio ribas, ar vis dėl to išlikome „šiapus“, kyla būtinybė interpretuoti – apžvelgti aplinkybes, situaciją, dalyvius, jų tikslus ir pan. Todėl natūraliai kyla didžioji praktinė dilema – nėra vienodų situacijų, nėra vienodų sprendimų. Galima sakyti, kiekvieną kartą, kai vertėjas priima sprendimą, vyksta etikos kodekso nuostatų interpretacija. Tokiu būdu sąmoningai ir atsakingai priimant sprendimus kuriasi žmoguje vidinė laisvė, erdvė, formuojasi tam tikri įgūdžiai, palengvinantys priimti tinkamus sprendimus. Apibendrinant galima sakyti, kad kiekvienas gestų kalbos vertėjas yra individualiai atsakingas už šio kodekso nuostatų įgyvendinimą ir taikymą.

Todėl sunku būtų kalbėti apie pokyčius individualiuose užsakymuose, nes tik klientai gali pasakyti, ar juos tenkina tam tikras vertėjo elgesys, sprendimai. Norint apžvelgti pokyčius šioje srityje, tektų atlikti kokybinius tyrimus, kurie kol kas sunkiai skinasi kelią į šį gana siaurą profesijos lauką.

Na, pokyčiai geriausiai turėtų matytis ten, kur vertimo paslaugos labiausiai matomas – viešuosiuose renginiuose. Kaip vertėjai dirba komandoje, padeda vieni kitiems, kokius sprendimus priima, kaip verčia. Tokio tipo vertimuose susirenka daugiau bendruomenės narių, čia atsiveria galimybė jiems vertinti, diskutuoti tai, ką matė, ką patyrė. Kol kas Lietuvoje viešų diskusijų dėl vieno ar kito etikos kodekso principo, jo įgyvendinimo ar pritaikymo, analizės beveik nėra. Galbūt mažiau klausimų kyla dirbantiems vertėjams, bet daugiau jų tikriausiai turi vertimo paslaugų klientai – kurčiųjų bendruomenės nariai. Kadangi jie tiesiogiai nedalyvavo kuriant ar tvirtinant etikos kodeksą, tai, be abejo, tiek neišmano paties kodekso, kiek vertėjai. Ar turėtų? Bent jau žinoti turėtų, nes vienaip ar kitaip tam tikri vertėjo sprendimai, susiję su kodekso nuostatų laikymųsi, visada daro įtaką vertimo paslaugai ir tuo pačiu metu klientui. Kodėl vertėjas taip pasielgė? Kodėl jis neatsako? Daug tokių ir panašių klausimų kyla kurtiesiems klientams ir dauguma atvejų jie kyla iš nežinojimo. Todėl šiais metais įvyko penki šviečiamieji seminarai didžiuosiuose miestuose, kuriuose buvo pristatomas vertėjų etikos kodeksas kurčiųjų bendruomenei. Jaunesni bendruomenės nariai kai kada veda tam tikras diskusijas socialiniuose tinkluose, bet šios diskusijos daugiau uždaro pobūdžio, vyksta ne kartu su vertėjais. Apibendrinant galima sakyti, kad galbūt praėjo dar per mažai laiko norint įvertinti pokyčius po etikos kodekso priėmimo, bet, kaip minėta anksčiau, tik išsamūs, kokybiški tyrimai gali atskleisti tiek vertėjų, tiek jų paslaugų gavėjų šiandienines nuotaikas.